aptvarkyti

aptvarkyti
aptvarkýti tr. Š, NdŽ, 1, 1. Š, Slm padaryti kiek tvarkingesnį, gana tvarkingą, apšvarinti: Aptvar̃kė aptvar̃kė, suvažiuoja svečiai Bb. Žusmurzoję sėdim su diedu, duktė pamazgoja, aptvar̃ko Pls. Nei vaikui palelių išvelėja, nei aptvar̃ko, tai visa pirkia myžalais i prasmirdus Švnč. Aš aptvarkýtas apibūtas, ir ko daugiau reikia senatvėj Pl. Eik, padėk tėvą aptvarkýti, kunigą vežam Trk. | prk.: Atvažiuoja vaikai, tai aptvar̃ko (iron.) Trgn. | Ateina [vagys], girdėt, seniukus aptvar̃ko Ppl. | refl. tr., intr. Š, NdŽ, Ds: Man visas linksmumas, ka da sveika: apsitvarkaũ, apsitarnauju Mžš. Visumet apsitvarkýsiam i lauksiam kalėdninkų Sd. Aš nebijau nieko, aš pati save apsitvarkáu Nmk. Jei savęs neapsìtvarkai, jei kitus vargini, geriau visai nereik [gyventi] Krš. Ben kiek apstvarkýk, kad biškį padabniau Rk.refl. tr., intr. kiek pasigražinti: Nugi apsikirptų, apsipraustų, apsitvarkýtų Jon. Visada ana teip apstvar̃kius, susišukavus, nusprausus Slk. Grįžta kartą Povilas iš Prūsijos, gražiai apsirengęs, barzdelę apsitvarkęs A.Mišk. 2. Lb kiek pašalinti gedimus, trūkumus, pataisyti; geriau įrengti: Akminelius gausma, kame kalkių, numaliavosma, aptvarkýsma Lpl. Kai vaikai paaugo, namai jau buvo aptvarkyti A.Mišk. | refl. tr.: Pirkelytę apsdarė, apstvar̃kė Slk. 3. kiek pašalinti (sveikatos) sutrikimus, apgydyti: Šiamet vaistai aptvar̃kė man galvą Lb. 4. kiek pagerinti reikalų padėtį, geriau aprūpinti: Šis reikalas buvo aptvarkytas . | refl. tr.: Jis apsitvarkė ūkį ir ėmė, kiek aplinkybės leido, tikrai pavyzdingai gyventi I.Simon. 5. Vlk padirbti namų ūkio darbus, atlikti ruošą, apruošti: Jy gyvulius aptvar̃kė ir išėjo, vaikai jai nerūpi Mžš. Ar aptvarkéi, vaikali, tas kiaules? Rdn. I bekonus turi, i šeimyna reikia aptvarkýt Klt. | Įdėjo žąsį pečiun ir gerai aptvar̃kė, kad keptų Kp. | prk.: Miškas netoli, tai lapių ateina, višteles aptvar̃ko Upn. | refl. tr., intr.: Viską apsitvarkiaũ: pieną išleidžiaù, sūrelį paspaudžiau – galiu pasėdėt Mžš. Nepagaliu, namie apstvarkaũ kur kiek i guliu Sug. Paskuo apsitvar̃kę pašoka kaime susirinkę Akm. Vaikai namuose, sako, apsitvarkė ir be jų (tėvų) Krs. Rytą vyrai užsikėlė, apsitvar̃kė ir eina kluonan, ag tai reikia iškult viską rankomi su spragelu Kpč. | Su grūdais noriu apsitvarkýt, paskui eisiu art Gs. | prk.: Tura piningų, apsitvar̃kęs (įsigėręs) pareita Pln.refl. tr., intr. pajėgti, sugebėti prižiūrėti: Aš neapsitvarkaũ su tom bitėm, aš nemoku Ps. Kad karvę apstvarkýč, būč laiminga Lel. 6. sudrausminti, sutramdyti; nubausti: A neaptvarkýs tinginius, a neduos Dievas? Krš.refl. pasidaryti tvarkingesniam, drausmingesniam, padoresniam: Buvo tokia išsižiovėlė, o dabar apstvar̃kius kiek Klt. Tegu ema (veda), kad jam tinka, galgi kiek apsitvarkìs Mžš. \ tvarkyti; aptvarkyti; atitvarkyti; įtvarkyti; ištvarkyti; nutvarkyti; patvarkyti; pertvarkyti; pietvarkyti; pritvarkyti; sutvarkyti; užtvarkyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • aptvarkyti — aptvarkýti vksm. Darbiniñkai aptvar̃kė párką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apruošti — apruõšti, ia (àpruošia), àpruošė tr. 1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patvarkyti — patvarkyti; Ser 1. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ padaryti kiek tvarkingesnį, aptvarkyti: Truputį patvarkysiu kambarius DŽ1. Jai tenuis patvarkaũ nuėjus Vlkv. | refl.: Pasitvarkykite, ateis svečių DŽ1. Du vaikai, imk i pasìtvarkyk tokia poni Rdn. Tau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antravedė — sf. 1. antroji žmona, antrapatė: Jo antravedė žmona buvo bevaikė Antš. 2. Kp bobutės (priėmėjos) padėjėja: Antravedė sušildo vandenį, paruošia geldelę, padeda gimdyvę aptvarkyti, išmaudo kūdikį rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdairyti — 1. tr. apžiūrėti, apžvelgti: O kunigas apdairys jį antrąkart sekmoj dienoj Ch3Moz13,6. | refl. J: Eik apsidairyk apie triobas, ar neatvažiuoja svečiai Plv. Ir apsidairė, kad ją išvystų Ch1Mr5,32. Ir apsidairęs ant tų, kurie aplink jo sėdėjo, tarė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdaužyti — tr. K 1. truputį sudaužyti: Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė Smn. | refl.: Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų Lk. 2. aptrankyti: Apdaužyk antausius, t. y. aptrankyk J. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą Mrj. | Ledai smarkiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdavadyti — × apdavãdyti tr. Tvr aptvarkyti, apšvarinti: Apdavãdyk man rūtų darželį Žln. | refl. tr.: Apsidavãdyk langus Bgt. davadyti; apdavadyti; atidavadyti; įdavadyti; išdavadyti; padavadyti; sudavadyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgerbti — 1 apger̃bti, ia (àpgerbia), àpgerbė tr. 1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Apger̃bsi trobą i galėsi eiti Slnt. Niekas neàpgerbia vaikų, t. y. neapčystija J. Kurs save neapgerbia, neapvalo, tas lebeda J. Apgerbė pašalius M.Valanč. Reik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipaturoti — ×apipãturoti tr. apžiūrėti, aptvarkyti: Visus reikia apipãturot Rš. paturoti; apipaturoti; papaturoti; supaturoti; užpaturoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”